LABAS, GRĖBLY, ČIA VĖL AŠ…
Кaskart, kai tai, ko norite ir tikitės, nepateisina jūsų lūkesčių, jūs žinote, kad bus skaudu. Jau pastebėjote, kad tokiomis akimirkomis jaučiate nepaaiškinamą praradimo kartėlį. Ir kol savęs gailitės, pykstate, kiti mėgaujasi gyvenimu. Dėl to tik dar blogiau.
„Jis (ji) manęs nenustebina staigmenomis, dovanomis, vadinasi, nevertina… Kitiems viską neša, viską dėl jų daro, o man nieko… Aš atveriu savo sielą, o man štai kaip atsidėkojo… Taip stengiausi, o rezultato nėra… Jeigu mano tėvai būtų kitokie… Jei turėčiau daugiau pinigų…“
Pažįstama?
NUOSKAUDŲ DIAGNOSTIKA
Po ilgametės praktikos padariau išvadą, kad viena iš pagrindinių kliūčių keliaujant link laimės – nuoskauda. Pasistenkite prisiminti, kiek laiko pykote, buvote įsižeidęs, reiškėte pretenzijas, visa tai nešiojotės savyje. Prisiminkite, kiek kartų nuoskaudos sugriovė jūsų planus. Prisiminkite, dėl ko dažniausiai įsižeidžiate, užpykstate.
Nuoskaudos atsiranda dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
1. Žmogus jaučia nuoskaudą, kai asmeninės fantazijos, susikurti idealai, įsivaizdavimas, ko norisi, ko tikimasi, nesutampa su realybe, arba kai to, kas nusižiūrima iš aplinkos, nepavyksta įgyvendinti asmeniniame gyvenime.
2. Kiekvienas žmogus jaučiasi unikalus, vertas paties geriausio, todėl save ir savo pastangas vertina aukščiausiais balais. Jei jis nesulaukia aplinkinių pripažinimo, dėkingumo, ima jausti žeidžiančią neteisybę.
Kai vidiniai lūkesčiai nesutampa su išoriniais rezultatais, užgimsta nuoskaudos.
Abiem atvejais įsijaučiama į aukos vaidmenį. Tarkime, jei žmogus nori tik gauti, o duoti mainais – ne, nors atkakliai bando įtikinti tiek kitus, tiek save, kad būtent jis labai daug duoda, yra itin nusipelnęs, vertas geriausio, greitai pamato kito trūkumus, nenusipelnymus, skriaudas, jis užima vaiko poziciją. Jis mano, kad visi privalo juo rūpintis, nuolat tenkinti jo poreikius tik dėl to, kad jis yra, egzistuoja. Ir jei nepavyksta pasiekti savo tikslo, toks žmogus nuoskaudą pasitelkia kaip tam tikrą emocinę ir psichologinę šantažo formą.
Kitas paplitęs tipas, tačiau priešingas jau aprašytajam, yra auka – tokiu atveju žmogus kenčia dėl menkos savivertės, jis save, savo poreikius, asmeninius tikslus nustumia į šalį. Jį dažnai slegia kaltės jausmas. Kančios virsta tam tikru kultu, jos verčia ieškoti užuojautos, tikėtis paskatinimų, aplodismentų, žygdarbių įvertinimo.
EMOCINĖS PRIKLAUSOMYBĖS NAŠTA
Jei vaikystėje trūko meilės, globos, dėmesio – to, kas gaunama šeimoje, iš tėvų ir artimųjų, suaugęs toks žmogus ims to ieškoti bendraudamas su kitais žmonėmis. Kad taptų laimingas, jis ieško paprasčiausio ir greičiausio būdo kompensuoti savo tuštumą kito žmogaus sąskaita. Ir dažnai susiduria su dar didesne problema, nes tas kitas žmogus gali patirti ir jausti tą patį.
Kiek nusivylimų, pretenzijų, konfliktų kyla tik dėl to, kad žmonės nežino pačių paprasčiausių dėsnių – niekas niekam nieko neskolingas ir neprivalo, niekas nėra kaltas. Kiekvienas turi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nereikia nieko laukti, prašyti, reikalauti iš kitų.
NUOSKAUDA NUOSTOLINGA
Nuoskaudos provokuoja savigraužą, nesibaigiančias kaltų paieškas, skatina kapstytis savyje ir, žinoma, savęs gailėtis. Tai emocinė reakcija. Кai žmogus įsižeidžia, pyksta, ilgai savyje nešiojasi nuoskaudas, metų metus su jomis gyvena, jis praranda savo energiją, sukauptas gyvybines jėgas. Todėl įsižeisti, rūstauti nenaudinga ir kenksminga sveikatai, nesvarbu, ant ko pykstate, kas teisus ir kas kaltas.
Ar verta, net jei manote, kad su jumis pasielgė nesąžiningai, negarbingai, užgavo jūsų jausmus, prispjaudė į sielą, pasinaudojo, savo skriaudėjui papildomai siųsti savo vertingą energiją, kurią jis gauna, kai jus užplūsta emocijos? Be abejo, jam tai naudinga. O jums kam visa tai? Kokia nauda jums?
Ar kas nors pasikeis, jei rūstausite, verksite dėl to, kad nesipildo jūsų svajonės, kad viskas vyksta ne taip, kaip tikėjotės? Galbūt verta peržiūrėti savo planus, nuodugniau išanalizuoti priežastis ir pabandyti kūrybiškai spręsti kilusius klausimus.
Tačiau tiesiog nutarti „atleisti ir paleisti” nepavyks. Reikia žinoti ir suprasti pačią nuoskaudos prigimtį – kaip ji atsiranda, kas vyksta, kai įsižeidžiate, užpykstate, kokie vidiniai ir išoriniai simptomai. Tai padeda greičiau pastebėti savo reakcijas, atpažinti savo „kabliukus“, kuriais jus galima pagauti, užkabinti.
Nuoskauda – tai atsisakymas gyventi, patirti malonumą. Jei jūs išties norite būti nelaimingu, tęskite taip ir toliau. O jei nenorite pats savęs skriausti, siūlau keletą paprastų ir veiksmingų praktikų.
GREITOJI PAGALBA
1. Niekada nesiaiškinkite santykių pratrūkus emocijoms – taip tik komplikuosite padėtį. Analizė, bendravimas – informacinė kategorija, priešinga energetinei – emocijoms, jausmams.
Jei reikalas susijęs su jūsų artimu žmogumi, užuot švaistęsis žodžiais, kurie emocinio protrūkio metu nereikalingi, geriau apkabinkite jį, bendraukite prisilietimais.
2. Nuoskauda yra destruktyvių emocijų išraiška. Kad atstatytumėte vidinę savo harmoniją ir energinę pusiausvyrą, dainuokite arba šokite, arba ir dainuokite, ir šokite. Išreikškite save banguojančiais judesiais, rinkitės laisvą šokį, kad energija jumyse cirkuliuotų laisvai, nesudarytų energinių blokų.
Energiją puikiai padeda atkurti gamta. Jei jumyse prisikaupė pykčio, skausmo, nuoskaudų, galite išsirėkti miške, prie vandens telkinio, galiausiai vonioje, atsisukę vandens čiaupą.
Svarbiausia – nelaikykite nuoskaudų savyje ir neprojektuokite į kitus, tam geriau rinktis gamtą.
3. Įsižeidęs, užpykęs žmogus tampa uždara sistema, todėl jam būtina atsiverti, ištrūkti iš uždaro rato. Rekomenduoju pasinaudoti paprasta ir saugia technika, kuri padės harmonizuoti emocinę būseną ir energinę struktūrą.
Galite toliau pateiktą tekstą įkalbėti į telefoną – paleidus įrašą, bus patogiau atlikti.
Praktika „Malonumas”
Atsistokite taip, kad saulė šviestų jums į veidą, ir užsimerkite. Pajuskite tą ypatingą ryškią šviesą ir su kiekvienu įkvėpimu leiskite jai nušviesti jus iš vidaus. Pajuskite, kaip šviesa skverbiasi vis giliau, apšviečia jūsų širdį, pilvą, jo apačią, kol prasiskverbia iki pėdų. Neskubėkite.
Pajuskite, kaip šviesa kūne tirpdo šaltį ir apšviečia pačias tamsiausias ir atokiausias kerteles, išvalo ir atgaivina jus iš vidaus. Apsipraskite su šia saulės šviesa savo viduje ir įsivaizduokite, kad neigiami vaizdiniai ir nemalonūs prisiminimai sklaidosi lyg rūkas. Šią šviesią ir gražią erdvę savyje užpildykite gamtos vaizdais ir kvapais. Savomis pergalėmis, džiugiais įvykiais. Sustiprinkite mėgstamu kvapu, spalvomis, skoniu, lytėjimu.
Mėgaukitės šia akimirka, pajuskite laisvės, gerovės būseną, sugerkite ją visomis savo sielos ir kūno ląstelėmis. Taip į savo gyvenimą pritrauksite tai, kas išties reikalinga ir naudinga, kas suteiks jums tikrą malonumą ir pasitenkinimą.
(ištrauka iš online kurso „Nuoskaudų psichologija“, vykusio 2015m. vasarį; tekstas publikuotas PSYCHOLOGY TODAY, PSICHIKA.EU, DELFI)
© Ilma Safronova, 2015