“Amžinai tau savo kiemo mažai!”, – nuolatiniai priekaištai skriejo mano pusėn iš nusigandusių tėvų ir močiučių.

Aš dar nelankiau mokyklos, bet jau sėkmingai keliavau po tolimus savo miesto ir močiutės kaimo kampelius. Raktas ant kaklo – ir pirmyn. Viena.

Man niekada nebuvo liūdna ar nuobodu. Mane visuomet viliojo viskas nauja ir neįprasta. Aš visada ėjau ten, kur «negalima».

Kartą 80-aisias su didžiuliu susidomėjimu perskaičiau V.Sidorovo knygą «Septynios dienos Himalajuose. Kristaus ženklai». Joje buvo liečiamos tuo metu uždraustos temos, – Machatmos, Šambala, reinkarnacijos problema, – ir buvo siūloma alternatyvi visuomenės vystymosi programa.

Vėliau žiūrinėdama žvaigždėlapius knygoje «Senovės Graikijos mitai» nusprendžiau: mano ateitis – astronomija. Sovietmečiu tai buvo vienintelės durys į mane dominusių paslapčių ir faktų, nepasiduodančių įprastiems moksliniems paaiškinimams, pasaulį.

Mokiausi labai gerai, tačiau mokykloje man buvo nuobodu. Aš niekaip negalėjau sulaukti jos baigimo ir skubinau procesą visais man suprantamais būdais.

Būdama 15-kos ryžausi neįprastam žingsniui, sukėlusiam šoką mano artimiesiems ir mokytojams: aš mečiau vidurinę mokyklą ir išvažiavau mokytis į kitą miestą. Įvairovės dėlei pasirinkau meną. 80-aisiais tai buvo pernelyg neįprastas, iššaukiantis, rizikingas poelgis, ypač mergaitei, paauglei, pirmūnei. Mokytojai ilgai neišdavė dokumentų, atakavo tėvus, kad tie laikytų mane už trumpo pavadėlio. Veltui.

Reikšmingos permainos nepalietė prigimtinių poreikių, trauka „kosminei“ temai neatslūgo. Tapau nuolatine ezoterinių knygynų lankytoja, kurių atsiradimas sutapo su „perestroika“ ir mano asmeniniais ieškojimais. L.Hey, V. Sinelnikovas, O.M.Aivanchovas, Ošo, K.Kastaneda, A.Beili, J.Blavatskaja, Rerichai, Agni Joga, Vedos,Taro, Runos, numerologija, astrologija, ajurveda, joga, spalvų – kvapų terapija, feng shui, fraktalų ir mandalų kūrimas, budizmo, krikščionybės bei kvantinės fizikos, metafizikos, mitologijos, kosmogonijos, populiariosios psichologijos pagrindai… – tai tik dalis to, ką sužinojau, ko mokiausi, išgyvenau dar 90-aisiais.

Laikui bėgant visos įgytos žinios, intuicija, kūrybinis mąstymas, asmeninė patirtis ir profesinė praktika susijungė į nuoseklią mozaiką, suformavo savitą veiklos modelį. Mokslo, meno, metafizikos sinergija tapo mano vizitine kortele.

Mano kelias padovanojo man daugybę naujų pojūčių, įspūdžių, atradimų. Jų dėka aš galiu ir kitiems papasakoti, parodyti, kad išeiti iš savo kambario nebaisu, ištrūkti už savo stereotipų sienų verta.

Aš visada mokėjau mąstyti savarankiškai ir globaliai, išskirti save iš bendros masės ir kolektyvinių stereotipų. Anksti suvokiau, kad ėjimas populiariais ir pramintais takais ne man.

Aš turiu ką pasakyti, ir vis dar turiu ko paklausti. Aš žinau, kad nieko nežinau. Man patinka mokytis, tirti, aiškintis, gilintis.

Aš provokuoju susvajotas permainas, neįtikėtinus pokyčius. Jei jums sunku ir baisu, padedu tą kelią nueiti. Patogiai, lengvai, saugiai. Už rankos.

© IS