Ką reiškia gyventi visu 100 proc., gyventi teisingai? Negi yra kokios nors taisyklės, išskyrus paprastus žmogiškus dėsnius?

Tik neskubėkite matuotis svetimos laimės.

Rekomendacijos, kurias mes randame internete ar knygose, ganėtinai paviršutiniškos ir vienodos: sportuokite, keliaukite, mylėkite save. Kodėl kažkas staiga nusprendė, kas būtent turi aprūpinti jūsų laimingą gyvenimą? Juk mes sugebame jausti, patirti gyvenimą tik per pačius save.

Todėl vienintelė teisinga rekomendacija: išsiaiškinkite savo norus, susigaudykite juose.

Skirtingų žmonių norai skirtingi. Niekuomet visi nenorės vieno ir to paties – kiekvieno norai savi. Iš išorės mes visi panašūs – turime rankas, kojas, galvą, tačiau viduje labai skiriamės vienas nuo kito. Mes skirtingi, todėl skiriasi ir mūsų tikslai, gyvenimo būdas, aistros. O tai lemia skirtingas gyvenimo aplinkybes ir rezultatus.

Patį didžiausią malonumą galime patirti išnaudodami savo prigimtines savybes, talentus, realizuodami savo tikrus norus. Įgimtos savybės ir užduotys slypi žmoguje. Jos pasireiškia per jo kalbą, raktinius žodžius, įpročius, baimes ir seksualinius poreikius, jas atspindi bendra išvaizda, charakteris, elgesio maniera ir veido išraiška.

Bet tik suvokę tų savybių išsivystymo bei realizacijos lygį, galime apie žmogų ir jo gyvenimo scenarijų sužinoti beveik viską. Tai ne prasimanymas, ne mistika. Tai realybė.

Neegzistuoja gerų ar blogų savybių ir talentų, kaip neegzistuoja gerų ar blogų žvaigždžių danguje. Klausimas tik vienas – išsivystęs ar neišsivystęs, realizuotas ar ne prigimtinis potencialas.

Gyvenimo bėgyje mes įgyjame naujas žinias, naują patirtį, tačiau prigimtinis potencialas, jo apimtis lieka ta pati, kaip suspėjo išsivystyti iki pubertatinio periodo (lytinio brendimo). Ir kažkuo daugiau, labiau nei prigimtinė apimtis mes niekada netapsime.

Deja, mūsų užprogramuotos savybės, talentai, galimybės nepilnai išsivystę ir mes nešiojamės tą neišsivystymo lygį savyje. Taip atsiranda tam tikri impulsai, signalai, kuriuos mes suprantame kaip norus.

Konkretus žmogus realizuoja savo savybes, talentus – norus – tame lygyje, iki kurio išsivystė (egzistuoja keletas išsivystymo lygių). O jei nerealizuoja, nusirita iki archetipinės būsenos, tai yra iki priešingų savybių, iki baimių, nerimo.

Palyginsiu su šokiais. Jeigu mes neišmokome ištempti baimės, nerealizuotų norų į išorę arba gyvename ir realizuojamės pradiniame prigimtiniame lygyje, mus traukia šokti striptizą, erotinius, egzotiškus šokius, t.y. arčiau archetipinės šokio formos. Nerealizuotam žmogui norisi parodyti save, būti dėmesio centre, taip jis išreiškia savo pasąmoningas baimes, nerealizuotus norus.

Kuo didesnis žmogaus ir tam tikrų savybių išsivystymo lygis, tuo labiau šokis tampa grožiu, menu, vidine gilių emocijų išraiška, pavyzdžiui, baletas.

Nėra nieko, išskyrus savęs paties pažinimą, visa kita gyvenime tik pagalbiniai, tarpiniai dalykai.

Daugialypis sisteminis mąstymas – tai sugebėjimas dėlioti „puzlus“: po truputį sužinoti apie save, pažinti savo savybes vieną per kitą. Vienas parametras nesavarankiškas, nenusakomas pilnavertiškai. Todėl svarbios genetikos, psichikos, dvasinės ir psichologinės brandos ir kitos savybės. Įsivaizduojate, koks rinkinys formuoja žmogų, jo norus ir gyvenimo raidą!

“Puzlai” susidėlioja netikėtai, neiškart, palaipsniui, tai ne struktūra, ne schema, ne formulė. O reikalingas rezultatas būtinai bus.

© IS